Atskleistoj anglingoj nakties knygoj
Išsirpo gelsvos žvaigždynų akys.
Giliame šuliny vienas žmogus nesurado
Paskendusio pasakų rojaus.
Be mėnulio apskrito veido
Tarp vienišų laukymės medžių
Dygūs vėjai išlyginę žolę
Išsikvėpė kalno pašlaitėj.
Ne visi jau miegojo -
Seno trobesio langų kvadratėliuos
Sublizgo melancholinis retro:
Įsispindus liktarna lingavo šešėlius
Viduje, kambary ir už sienų...
Mėnuo tarp šakų slapčia
Svajojo įjuodusią naktį kaip susitikti saulę.
---------------------
Pasišiaušusi pieva susigyveno -
Rasa nutūpė rytui...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-10-16 14:09:48
Gražūs pasauliai, pasiilgti.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-10-16 11:50:12
Labiausia patiko pabaiga - "Rasa nutūpė rytui...", o visas kūrinys - svajingas ir vaizdus. Gražu. :)
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-10-16 11:02:24
šuliniuos, langų kvadratėliuos - pasauliai...
:-)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-10-16 10:37:02
/Tarp vienišų laukymės medžių
Dygūs vėjai išlyginę žolę/
...labai daug gražių rudeniškų vaizdinių, o šis ypač...viskas išjausta širdimi, dodėl - tiesiai į širdį...