Atskleistoj anglingoj nakties knygoj
Išsirpo gelsvos žvaigždynų akys.
Giliame šuliny vienas žmogus nesurado
Paskendusio pasakų rojaus.
Be mėnulio apskrito veido
Tarp vienišų laukymės medžių
Dygūs vėjai išlyginę žolę
Išsikvėpė kalno pašlaitėj.
Ne visi jau miegojo -
Seno trobesio langų kvadratėliuos
Sublizgo melancholinis retro:
Įsispindus liktarna lingavo šešėlius
Viduje, kambary ir už sienų...
Mėnuo tarp šakų slapčia
Svajojo įjuodusią naktį kaip susitikti saulę.
---------------------
Pasišiaušusi pieva susigyveno -
Rasa nutūpė rytui...