Rudens lašai
Ar tu matei lapus už lango,
Kaip krinta vėjo įsupti žemyn,
Kaip draikos medžių šakos liaunos,
Ir paukščiai skrenda vis tolyn…
Ar kada nors miške tylėjai,
Bandydamas išgirst lietaus lašus?
Kaip jie nukrinta skaudžiai žemėn-
Jų kelias trumpas, bet skaudus.
Ar mėginai pakilt į dangų,
Nors tu tik žmogus be sparnų?
Skraidyt nemoka nuogas kūnas,
Bet jį aprenki švelnumu…
Ar būna šalta tau kai miegi,
Kvėpuodamas mėnulio pilnatim,
Kai saulė tyliai nusileidžia,
O tu vis lieki su naktim…
Ar vienuma kankintų medį,
Jei žiemą jaustųsi gražus,
Ar rudenį lašų užtektų danguj,
Jei liūdint kristų ir lietus…
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-10-15 23:36:52
...daug tyro nuoširdumo kūriny ...patiko...rimuok, kurk toliau vis labiau tobulėsi,sėkmės Tau didelės...
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-10-15 23:19:35
viskas čia tvarkoj su rimu (Tik įkvėpkit kas 2 eilutes :) )... ir nuostabūs žodžiai tik pačiame gale: "Ar rudenį lašų užtektų danguj, jei liūdint kristų ir lietus" keisčiau į "Ar rudeniui lašų nestigtų, jei kristų ašarų lietus..." Ar kažką panašaus, nes tik čia kažkaip nesusirimavo, skiemenų per daug. Bet Autorei geriau žinoti... Eilės nors ir skausmingai liūdnos ir neišsipildžiusių svajų kupinos, bet labai puikus kūrinys... Dėkui už malonumą skaitant...