Rudens lašai
Ar tu matei lapus už lango,
Kaip krinta vėjo įsupti žemyn,
Kaip draikos medžių šakos liaunos,
Ir paukščiai skrenda vis tolyn…
Ar kada nors miške tylėjai,
Bandydamas išgirst lietaus lašus?
Kaip jie nukrinta skaudžiai žemėn-
Jų kelias trumpas, bet skaudus.
Ar mėginai pakilt į dangų,
Nors tu tik žmogus be sparnų?
Skraidyt nemoka nuogas kūnas,
Bet jį aprenki švelnumu…
Ar būna šalta tau kai miegi,
Kvėpuodamas mėnulio pilnatim,
Kai saulė tyliai nusileidžia,
O tu vis lieki su naktim…
Ar vienuma kankintų medį,
Jei žiemą jaustųsi gražus,
Ar rudenį lašų užtektų danguj,
Jei liūdint kristų ir lietus…