Santrauka:
žmonės visų pirma gy ve na - - jie yra gy vi - - gy vy bi nės jėgos verčia juos spurdėti - - iš to ir susideda ta dėlionė - gy ve ni mas
kokios puikios tavo rožės,
mano pone,
kaip ilgai trapusis grožis
man spindėjo, -
paskutinis šito rudenio
akordas
aštrų spyglį slėpdamas
tylėjo
apie tai, kad nužygiuotos
mylių mylios,
apie tai, kad net atodūsių
nebūta,
kad išlikom nepasakę
šimto myliu,
kad gyvenom, o ne laukėme
stebuklo
užaugintos mūsų rožės
ir alyvos,
neša vaisių pintines
išstypęs sodas;
vakar paslapčia mačiau -
man skynei,
obuolį nešei gražiai
raudoną
ir skambėdama tyla
prašnenka,
ir išduoda: buvo verta
šitiek mylių
paprastai ir žemiškai
keliauti,
neštis rožę, nebijoti
spyglio
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-10-15 14:11:10
gražu; gražus sklandus aiškus, solidžiai parašytas ir kūrinys - eilėraštis.
Anonimas
Sukurta: 2007-10-15 11:12:48
Idomus
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-10-15 00:32:47
...tarsi rožės žydėjimas - gražus su gilia mintimi kūrinys...