iš geltonų nakties įsčių gimė rytas
kaip keleiviai skersgatvy –
iš krentančių lapų

ir vėjas pralenkė praeivę –
sijonas nerangiai susigėdo

o iš senelio barzdos pažiro debesys
kad audra sukeistų nuorodas į popietę

tik mergaitė virpančiom lūpom
iš voratinklių gijų suaudė lopšį
ir užmigo ūkanoj