ūkanota ramybė
iš geltonų nakties įsčių gimė rytas
kaip keleiviai skersgatvy –
iš krentančių lapų
ir vėjas pralenkė praeivę –
sijonas nerangiai susigėdo
o iš senelio barzdos pažiro debesys
kad audra sukeistų nuorodas į popietę
tik mergaitė virpančiom lūpom
iš voratinklių gijų suaudė lopšį
ir užmigo ūkanoj