Nebereikia visai to  fatališko nuojautos jausmo -
Kai žinai, kad nukrisi , o visgi eini ir krenti.
Nebekurki eilių, nes jau niekas aplink nesiklauso -
Nesišypso visai, kai melodija liejas graudi.

Ar turi nusilenkt, kai nurodo, kada pageidautų ?
Tave rado,  vilkolaki, bet  nebegali  užmušt-
Tu medžiot išeini , nors bandei paryčiui  atgailauti -
Vėl neįprastą naktį filmuoja narsi prigimtis.

Pamaldingoj tyloj tik  patetika kyla į dangų -
Jau  saldžiu sacharinu pakrikštijo vilkę vilkai,
Tiktai tu surakintas kaltėm prie užtamsinto  lango
Net  neleidžiama liest, ką pro jį vogčiomis įmatai.