Juk būna dienų, kai nieko nenori,
Kai lango akį už užuolaidų slepi.
Blakstienomis tarsi tinklu regėjimą užkloji
Ir antklodę šiltą lig kaklo tempi.
Juk būna dienų, kai rankos nekyla,
Kai ant stalelio atvėsta arbata.
Sekundės po stikliniu gaubtu dyla:
Gal žingsnio nežengt, dar bus koja ne ta?
Juk būna dienų, kai telefoną užčiaupi,
Save rakini tarp kampų keturių,
Kai nieko nereikia ir nieko nelauki:
Tetrokšti kad nieks neatrastų kelių:
Link tų dienų, kai mintys vangios:
Keli žodžiai išsprūsta vaiduokliais.
Girdi tik lietaus lašus į palangę –
Ruduo atidavė duoklę...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Languota_ss
Sukurta: 2007-10-10 21:17:17
" Blakstienomis tarsi tinklu regėjimą užkloji
Ir antklodę šiltą lig kaklo tempi."
gyvos metaforos..
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-10-08 23:54:26
...tikrai būna...labai grakščiai ir gražiai apdainuota Tai...ačiū Autorei...
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-10-08 18:04:53
būna tokių dienų... (nepriklausomai nuo metų laiko, sakyčiau).
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2007-10-08 12:06:41
Eiliukas atitinka mano šiandienos būseną...Tikrai būna! Ačiū,jei leidi-pasiimu.patiko-neanalizuoju.
Anonimas
Sukurta: 2007-10-08 10:47:57
priminė dainą :
kartais būna dienų,
kai eini gatve ir žinai, kad šiandieną
susitiksi tą, kuris būtinai
sugadina tau dieną
:)
saldoka. per daug, gan girdėta
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-10-08 09:37:09
Koksai tai nusigripavęs lyrinis herojus, (reikia česnakiuko, citrinų; rytais po šaltu dušu dieną priimti, o tiksliau pradėti.) niekam netaikau, tokios mintys apie lyrinį subjektą.
:)
Vartotojas (-a): Ryškas
Sukurta: 2007-10-08 08:46:21
Bandau ir aš antklode šilta sau regėjimą užkloti ir galvoju, kuria koja atsikelti. Eisiu ieškoti palangės, gal ruduo kokius pusryčius atnešė.