Santrauka:
Srovelės sūrios tylų dangų lietų
Supylusi mane į smėlį tyliai
Per visą pilnatį, pro rėtį tankų
Akis į dumbžoles kvapnias įpynei
Rankas iš vandenų į juodą dangų.
Paleisdama nevirkavai kai rymau
Prie kranto ant oreivių tako-
Ne paukštis, ne giesme atklydau-
Kopelė pustoma sūrymo kvapo.
Kuomet įželtų ilgesys šiltai ir liestų,
Uolėtas širdgėlas drėgme nuo kranto-
Srovelės sūrios tylų dangų lietų
Pro sielos rėtmenis suspaustas lanko.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-10-08 18:14:15
elegiškai..
nuotaika aiškiai išreikšta.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-10-07 21:51:17
...žavi erdvės platybe...
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-10-07 20:38:51
"Pro sielos rėtmenis suspaustas lanko" - užbaigta ypatingai.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-10-07 20:30:49
Ar ne per daug druskos? nors man patinka sūriai... ;)
Vartotojas (-a): gungnir
Sukurta: 2007-10-07 20:17:17
sakralu, bent man tikrai sakralu...