Supylusi mane į smėlį tyliai
Per visą pilnatį, pro rėtį tankų
Akis į dumbžoles kvapnias įpynei
Rankas iš vandenų į juodą dangų.

Paleisdama nevirkavai kai rymau
Prie kranto ant oreivių tako-
Ne paukštis, ne giesme atklydau-
Kopelė pustoma sūrymo kvapo.

Kuomet įželtų ilgesys šiltai ir liestų,
Uolėtas širdgėlas drėgme nuo kranto-
Srovelės  sūrios tylų dangų lietų
Pro sielos rėtmenis suspaustas lanko.