Kašmyro audinio skiautelė,
Maža saga prie jos ir dar
Sena pasoginė skrynelė
Kurioj ir guli ji dabar.
Tai viskas, kas šiandieną liko
Iš mano vaikiškos dalies.
Nesiskundžiu aš. Taip nutiko
Prie vakaro skurdžios šalies.
Bandau atmintimi pareiti
Į tąkart laukusius namus
Ir sugražinti savo kraitį,
Bet to jau niekada nebus.
Tuose namuos kiti gyvena
Gal būt geri, bet svetimi,
Girdėjau židinys rusena
Kaip, kad ruseno praeity.
Girdėjau žmonės ten laimingi...
Namams reikėjo to labai.
Aš padarau didžiulį vingį,
Kad nors akies kraštu į tai.
Kašmyro audinio skiautelė
Ir keletas gražių sapnų
Prie man padovanoto kelio,
Kurio liemenė be sagų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-10-03 19:16:03
Tiesiog puikus kūrinys: išraiška, mintimi ir žodžiais.
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2007-10-03 16:32:18
šiltas...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-10-03 12:21:40
Prisiminimai.
Patiko pabaigos dvi eilutės,
Vartotojas (-a): gurgulyte
Sukurta: 2007-10-03 11:42:17
ryškus aprašymas išsiilgimo