Kašmyro audinio skiautelė,
Maža saga prie jos ir dar
Sena pasoginė skrynelė
Kurioj ir guli ji dabar.

Tai viskas, kas šiandieną liko
Iš mano vaikiškos dalies.
Nesiskundžiu aš. Taip nutiko
Prie vakaro skurdžios šalies.

Bandau  atmintimi pareiti
Į tąkart laukusius namus
Ir sugražinti savo kraitį,
Bet to jau niekada nebus.

Tuose namuos kiti gyvena
Gal būt geri, bet svetimi,
Girdėjau  židinys rusena
Kaip, kad ruseno praeity.

Girdėjau žmonės ten laimingi...
Namams reikėjo to labai.
Aš padarau didžiulį vingį,
Kad  nors akies kraštu į tai.

Kašmyro audinio  skiautelė
Ir  keletas gražių sapnų
Prie man padovanoto kelio,
Kurio liemenė be sagų.