Santrauka:

Inirtinga griovimo manija, prasidėjusi perestroikos priešaušryje, dar stipriau įsisiūbavo Lietuvoje po tos dainuojančios revoliucijos.Keista,kad materialinės gėrybės, sukurtos darbo žmonių rankomis sovietinėje Lietuvoje, buvo apšauktos kaip blogis, kurias reikėjo kuo greičiau sunaikinti.Tiek mieste ,tiek kaime vyko tas beprotiškas griovimas. Su pasibaisėjimu stebėjau,kaip kaimo seniūnas vasarą ardė gražios gana nemažos mokyklos , medicinos punkto, darželio,parduotuvės, valgyklos, bibliotekos centrinę apšildymo sistemą, temdamas į savo ūkį tas išardytas statybines medžiagas iš kurių dygo visas jo ūkinis kompleksas. Paklausus, kuo šildys,išdidžiai atrėžė,kad malkomis kurenti jau ne madoj,gana to kolchozo - kieviena įstaiga pati pasirūpins elektriniu apšildymu.O ateinančią žiemą mokykloje vaikams teko su paltais ir pirštinėmis klasėje sedėti... Šąlo iki mėlynumo visi, prisimindami anas šiltas žiemas - malkų netrūko ir dabar, bet viskas buvo nepataisomai išgriauta, visi kažkam įsiskolinę iki ausų ir elektrinis šildymas tik sapnuose plaukė...