Ant žemės rūškano veido
Balučių žvilgsniai
Gaudo
Praeivių
Batus.
Išverkęs ašarą sūrią
Spokso į žemę
Prakiuręs,
Pilkas
Dangus.
Lyžteli žemę nuogą
Liežuviai šermukšnių
Uogų:
Skonis
Kartus.
Vėjas nuo šalčio apkvaitęs
Sruogomis pažeme raito
Margaspalvius
Lapus.
......
.............
...................................................................
.............
Šie lašai rudeniniai, lyg voratinklio gijom, ..........
............. Lopšį raizgo mintims, kur saulėta idilė: ..............
................... Kur vasaros naktys jausmus išgliaudo, ................
......... Apnuogina širdį nedengdamos veido. ................
............ ..............
........................................................
.....
Prisiminimai
Lašiukais
PA
BI
RO
...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2007-10-03 09:05:27
Ai
kaip
gražiai
PA
BI
RO
:)
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-10-02 22:52:56
Gražiai ir įdomiai sudėliotas. Ypač žavus pirmasis.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2007-10-02 16:51:32
lyg graži mozaika.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-10-02 13:56:41
...vaiskus ir džiuginantis,nors ruduo, bet tiek šiltų prisiminimų...patiko...
Anonimas
Sukurta: 2007-10-02 08:20:31
Įdomus savo forma, mintimis. Patiko.. :)