Mintys lietumi...
Ant žemės rūškano veido
Balučių žvilgsniai
Gaudo
Praeivių
Batus.
Išverkęs ašarą sūrią
Spokso į žemę
Prakiuręs,
Pilkas
Dangus.
Lyžteli žemę nuogą
Liežuviai šermukšnių
Uogų:
Skonis
Kartus.
Vėjas nuo šalčio apkvaitęs
Sruogomis pažeme raito
Margaspalvius
Lapus.
......
.............
...................................................................
............. Šie lašai rudeniniai, lyg voratinklio gijom, ..........
............. Lopšį raizgo mintims, kur saulėta idilė: ..............
................... Kur vasaros naktys jausmus išgliaudo, ................
......... Apnuogina širdį nedengdamos veido. ................
............ ..............
........................................................
.....
Prisiminimai
Lašiukais
PA
BI
RO
...