Viskas atima savo

Jau visą amžinybę
Nežiūrėjai į slėnį –
Jis tavo žvilgsnio išsiilgo
Šilto,
Išpilto į platybes
Ir vejančio rudenis šalin
Savąja žaluma tiek kartų jau
Matyta,
Sulyta jautrumu.
Jis liečia sąnarius dabar
Tarsi bobutė dylantį
Rožančių.
Pančių vystykluos
Kol kas dar mėnuo būsimasis,
Šypsodamas lyg deganti anglis
Išlydys,
Pagydys sopulius
Ir lėks to žvilgsnio pasitikti
Žinodamas, ko galima nesitikėti.
gungnir

2007-09-30 18:35:06

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Žlėja

Sukurta: 2007-10-10 22:22:40

Kol kas dar mėnuo būsimasis,
Šypsodamas lyg deganti anglis
Išlydys,
Pagydys sopulius
Ir lėks to žvilgsnio pasitikti
Žinodamas, ko galima nesitikėti. --- skaičiau ir skaičiau..
Tiek jausmų sudėta. Tokių kurių neišeina paaiškinti, bet jie yra.

Vartotojas (-a): laukimas

Sukurta: 2007-10-07 20:37:42

Tarsi bobutė ---hm , šitą keisčiau, ir dar dar tie lyg", tarsi" visai nereikšmingi

Vartotojas (-a): Spot

Sukurta: 2007-10-02 22:44:40

gražiai išpieši mėnulį, gražus pamirštas vaizdas-slėnis. iš viso-gražiai pasakoji, tik gal kiek pabaigos man pritrūko.

Vartotojas (-a): Aiškiaregė

Sukurta: 2007-09-30 21:15:44

Neblogai sakyčiau, tik dar gal ne iki galo, šiek tiek prigalvota regis vietom, bet gal tai mano asmeninis jau nusikliedėjimas. Tik va visa stilistika darbo - rimtis tokia, sakyčiau vyriškas rašymas, ir staiga kaip iš obelies ta bobutė išdrimba. Būtent ši vieta man labai nesusiskaitė.

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2007-09-30 19:20:01

Išpiltas į platybes žvilgsnis - toks gilus pasirodė.
Lyg vakar ir pati tokiu žvelgiau...