Jau visą amžinybę
Nežiūrėjai į slėnį –
Jis tavo žvilgsnio išsiilgo
Šilto,
Išpilto į platybes
Ir vejančio rudenis šalin
Savąja žaluma tiek kartų jau
Matyta,
Sulyta jautrumu.
Jis liečia sąnarius dabar
Tarsi bobutė dylantį
Rožančių.
Pančių vystykluos
Kol kas dar mėnuo būsimasis,
Šypsodamas lyg deganti anglis
Išlydys,
Pagydys sopulius
Ir lėks to žvilgsnio pasitikti
Žinodamas, ko galima nesitikėti.