Kas suteikė tau teisę teisti sielas,
Mergaite, mėlynom akim?
Ar tu žinai bent, kad ražieną
Nudegino senas kaimo vagis?
Jau samanotas svirnas neatsirakina.
Užlūžo raktas – jo raktis,
O gal spyna visai jau surūdijo?
Bet kam svarbi laukuos sutręšusi rakštis?
Ir kalvėj neskamba taip skardžiai –
Šienauja vyrai dalgiais tolimos šalies.
O mano batų svyla padai,
Kuomet žengiu per dirvą, padegtą vagies.
Neteisk, mergyte, mano sielos
Dangaus mėlyne atsispindinčiom akim.
Ir svirno, rakto, spynos, dalgio plieno
Bei besiplaikstančios nakties ugnim.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-09-30 23:10:17
toks romantiskai astrus.... Patiko tema:))
Vartotojas (-a): debesų piemenaitė
Sukurta: 2007-09-30 19:07:49
vienas vienintelis žodis - puiku.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-09-30 13:29:30
...patiko...
Anonimas
Sukurta: 2007-09-30 12:13:09
Jausmingas kūrinys. Patiko.
Vartotojas (-a): gurgulyte
Sukurta: 2007-09-30 12:10:37
patiko ir man. ir neteisiu jūsų, nors mano akys spindi dangaus mėlyne :)
geras kūrinys
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-30 11:13:48
Jausmingas ir gilus. Sužeistas ir žeidžiantis.
Jau norėjau susigėsti, bet prisiminiau, kad mano akys žalios... :)
Vartotojas (-a): Luna_
Sukurta: 2007-09-30 10:31:42
Labai sklandžiai susiskaitė. Patiko. Palietė. Galbūt ir dėl to, kad ir mano akys melsvos, galbūt dėl panašios nuotaikos. Pasiimu sau ;)