Santrauka:
Esu liūdesio vergė:(
Patylėk vakarais girgždant prietemoj vėjo skeletui
Kai pritars čaižiabalsis lietus į varines skardas
Lyg nebūtų rudens nuskubėjusio traukinio bėgiais
Ir ne mes toj stoty atsigėrėm užburto vandens
Garsiai stengės svirpliai - surūdijantys ilgesio vyriai
Ir kaukšėjo akordais kulniukai batelių naujų
Paprasčiausiai ir aš tą sekmadienio rytą sustirus
Išgirdau ką sakai - bet jau niekad daugiau negirdžiu
Suvarpytam laukimo mažam nebylių kambarėly
Nutapyti ant sienos tarp voro auksinių tinklų
Nebandykim sugrįžt, nes rugsėjis lynojantis vėlei
Negrąžins tos melodijos bliuziškos vario stogų.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-09-29 21:28:00
Labas Ema, darbelis puikus. Ir svirplininkų brigada, ir varinės stogų skardos tą rudenišką sekmadienio rytą taip poetiškai nusiteikę...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2007-09-29 14:01:55
Jaudinantis ,gražiai išreikštas pasakojimas
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-29 13:08:35
Jausmingas "negrįžtamumas"... Kaip visad - žaviuosi.
Tik štai ties viena fraze (skaičiau kelis sykius) stabtelėjau :"Garsiai stengės svirpliai " - tas žodelis "stengės" kažkaip keistai skamba ir nesakau, kad kažkas ne taip, tiesiog keistai :)
Vartotojas (-a): gurgulyte
Sukurta: 2007-09-29 12:37:45
labai ptiko. įsidėsiu į mėgstamiausius :) ačiū
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-09-29 12:15:26
Jausminis, nuoširdus, o tuo pačiu poetinis, sklandžiai sueiliuotas darbas. Radau įdomiai nuskambėjusių eilučių.
Vartotojas (-a): ta_pati
Sukurta: 2007-09-29 11:30:11
Oho. Jokių nelygumų, kerintys vaizdiniai. Puiku.