Lyg sopulingai verktų mano pirštai,
Diena tokia blausi, šalta.
Apgaubt mane, naktim žvaigždėta,
Žvaigžde pabūki man slapta.
Aš tyliai klaupsiuos ir tikėsiu
Šventa rauda ir ateitim.
Lyg sopulingai verktų mano siela,
Juk tu žinai, tikiu tavim.
Ir vieną dieną mano šaltą delną
Paims grubi, juoda naktis
„Mylėk mane, ir būki mano“,-
Lengvai palinkus pasakys.
Lyg sopulingai degtų mano kūnas,
Aistros ir nemigo ugnim,
Taip skausmo pasiilgstu, būna...
Tokiom šviesiom ir amžinom naktim.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): ta_pati
Sukurta: 2007-09-29 11:48:39
Joa, total lyrika. Čia tokia atvira širdis žinai. Gal kiek per daug atvira - žie, kad kas jos nenušvilptų ;)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-09-28 22:50:37
skausmo gerbėja (lyrinis subjektas) bet švariai, skaityti malonu, matosi, kad ne gailesčio prašo, o tikrai būtent myli tą būseną. Nėra skaityti atgrasu.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-28 20:13:51
o man kaip tik paskutinis posmas - liux. Ir visas jausminukas patiko, lyg pati širdelė kalbėtų :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-09-28 17:11:57
...labai patiko - tokios ryškios aistringos spalvos žvaigždėtos nakties fone...o paskutinis posmas - super - lyg vainikas šiam kūriniui...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-09-28 15:00:11
be paskutinio posmo geras.