Lyg sopulingai verktų mano pirštai,
Diena tokia blausi, šalta.
Apgaubt mane, naktim žvaigždėta,
Žvaigžde pabūki man slapta.

Aš tyliai klaupsiuos ir tikėsiu
Šventa rauda ir ateitim.
Lyg sopulingai verktų mano siela,
Juk tu žinai, tikiu tavim.

Ir vieną dieną mano šaltą delną
Paims grubi, juoda naktis
„Mylėk mane, ir būki mano“,-
Lengvai palinkus pasakys.

Lyg sopulingai degtų mano kūnas,
Aistros ir nemigo ugnim,
Taip skausmo pasiilgstu, būna...
Tokiom šviesiom ir amžinom naktim.