Kaip Tu?
Tokia diena apniukus...
Namai prie žemės prisegti
Tik vienas krutantis voriukas
Šermukšnio lapo vidury
Mažytį savo tinklą audžia
Lyg duoklę rudeniui slogiam.
Dangus ir vėl dienelę skriaudžia
Išdraikęs debesis. Ir kam?
Širdy chaosas, vėjai gūdūs,
Namai namučiai apleisti,
O ilgesio bangoms užplūdus-
Visi jutimai atviri.
Na štai, matai kokia bejėgė
Be Tavo rimasties esu
Todėl ir klausiu kaip, mielasis,
Šiam buvime jautiesi Tu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-09-28 22:59:21
depresija, dėl rudens atėjimo lyriniam herojuj; čia taip atrodo. sklandžiai lengvai.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-28 20:09:28
koks mielas, skambus ir švelnus kalbėjimas :) patiko tikrai:)
Anonimas
Sukurta: 2007-09-28 16:46:21
pabaiga gražiai susižaidė, buvo malonu skaityti
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-09-28 16:13:02
Labai lyriškas ir ilgesingas, o ypač gerai skamba tie prisegti namai...
Vartotojas (-a): debesų piemenaitė
Sukurta: 2007-09-28 12:39:09
Eiliuotas laiškutis. Gražu. O voriukas ypatingai trapus.