Santrauka:
Nesu tikra ar šis įrašas yra prasmingas. Tiesiog ištrauka iš dienoraščio.
Iškreipta romantika pripumpuota raminamųjų. Man patinka su tavimi kalbėt, pasakoti tau apie tai, kas mano galvoje, apie tave patį... Tu nieko negirdi. Aš pirmą ir paskutinį kartą pasakau, kad tave myliu. Vežu tau mėlynių uogienę. Žinau, kad tu ją labiausiai mėgsti.
Tu pasakai pirmuosius žodžius: klausi, kada ateis pavasaris, klausi, ar atnešiu tau pirmąjį pakalnutės žiedą. Tą vakarą aš rankomis kasu sniegą, bandydama surast bent vieną žalią lapelį.
Vėl sėdim vienas prieš kitą, šį kartą aš klausiu, kodėl tu mėginai nusižudyt, o tu tyli ir negali atsakyt... Bučiuoju tavo kaktą ir dalinuosi saldainiais „Pavasaris“. Žinau, kad tau jie vis tiek nieko nereikš.
Tu pradedi taisytis, tau nebeskiria raminamųjų ir antidepresantų. Aš paskutinį kartą tave aplankau, nes jau žinau, ką tu man pasakysi... Kai tik tu išeisi iš šios ligoninės, tu grįši pas ją, ir manęs nebereikės. Paskutinį kartą bučiuoju tave. Tą vakarą po mano langu pražydo pakalnutė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Luna_
Sukurta: 2007-09-28 18:58:22
Man patiko... Net keista, jog kažkokių ryškių klaidų nepastebėjau. Netgi priminė ilgesnio kūrinio ištrauką. Labai lengvai susiskaitė.Palietė... Gražu
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-09-28 08:54:53
Tai išgyventa. Tikiu, kad labiau, nei čia aprašyta... Yra vaizdas, romantiškas jausmas, jaučiasi ir pasiaukojimas. Tik visko po truputį, nestipriai. Bet priimu tai, kaip Autorės sumanymą, vis tik, tai dienoraštinis.
Pataisysiu klaidas:
"raminamūjų" ------ raminamųjų
"vistiek" ------- vis tiek
"kakta" ------- kaktą
Yra skyrybos klaidų.
Ir dar kliuvo : "Tą vakarą aš rankomis kasu sniegą bandydama surast bent vieną žalią lapelį." Sniege galėtumėte rasti tokių baltų gėlyčių Snieguolių, tik ne pakalnučių... :)
Vartotojas (-a): Neutronic_star
Sukurta: 2007-09-28 07:35:46
kažkam tai prasminga, kažkam ne... prasmingumas labai realetyvus dalykas,kaip ir grožis, gėris, blogis. Viskas ką mes rašome yra prasminga ir turi reikšmę,nes jei prasmės nebūtu, mes to nerašytume.
Tai yra prisiminimai apie pirmą mano įsimylėjimą, Švėkšnos psichiatrinę ligoninę ir aukojimasi žmogui, kuris tau niekad negalės suteikt to paties,nes tu jam nereikalinga.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-09-27 23:03:29
Nieko neišbaigta nieko nepasakyta, bet romantiškai rašoma, taip poetiškai, bet viskas taip neįdomu. Nėra minties jokios, kažkoksai dienoraštis įrašas bet kame jo prasmingumas. Jis man atrodo toksai asmeniškas dienoraštis. Nieko prasmingo, tačiau tai gali būti prasmingo kažkas rašančiajam, gal bet jokios prasmės nematau, kaip literatūrinio kūrinio skaitytojui. Nėra minties. Gal dar jausmai, kad kažkam kažkas labai yra brangus, tokiu švelnumu dvelkiantis. Nėra jame jokių gilumų. (Mano nuomone)
:)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-27 22:41:04
Gerai mieloji, kad taip atsitiko. Pakalnutės gražu, o jis ir jo antidepresantai tai jau negražu :) pažvelkim į pavasarį kitu kampu ;) Gal dar kas nors mėgsta mėlynių uogienę ir gal dar kam nors patinka mėlynos lūpos ir mėlyni dantukai?
O jei kalbėti apie kūrinį: jautri nuotrupa minčių ir skaudus įsisąmoninimas to, kas neišvengiama.
P.s. Keletą gramatinių klaidelių radau.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-09-27 22:38:05
...patiko...labai nuoširdžiai ir jausmingai rašai...skaičiau tarsi poeziją...