Tu buvai tarsi vėjas.
Susupęs mano skausmą
Savuos skarmaluos
Atviliojai prie tekančios upės
Iš beirstančio kelio balos.
Neišpaikinta ,
Neišmylėta,
Neišglostyta,
Nesupranta
Aš įpuoliau į glėbį gruoblėtą
It nulūžusio medžio šaka.
Tu išglostei kiekvieną kertelę
Ir aptvarstei visas žaizdeles.
Nors buvai iš nežinomo kelio -
Man be proto reikėjo Tavęs.
Tu buvai tarsi vėjas įdūkęs...
Dar ir šiandien pavieniai gaisai
Vis dar sklando virš mudviejų upės
Kurioje mums namus suradai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-27 17:18:19
Tiesiog puikus jausmingas ir gražus kūrinys. patiko :)
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-09-27 15:28:18
...labai giliai išjaustas...gražus kūrinys...
Vartotojas (-a): gurgulyte
Sukurta: 2007-09-27 12:58:31
"virš mudviejų upės"
taip gražiai, bet kartu ir skaudžiai suskambėjęs. geras eilėraštis
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-09-27 10:55:20
Ramus, skausmingai ir gražiai lyriškai skambantis eilėraštis.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-09-27 09:56:53
Nesupranta----> Nesuprasta?
Aistringas.