Tu buvai tarsi vėjas.
Susupęs mano skausmą
Savuos skarmaluos
Atviliojai prie tekančios upės
Iš beirstančio kelio balos.
Neišpaikinta ,
Neišmylėta,
Neišglostyta,
Nesupranta
Aš įpuoliau į glėbį gruoblėtą
It nulūžusio medžio šaka.
Tu išglostei kiekvieną kertelę
Ir aptvarstei visas žaizdeles.
Nors buvai iš nežinomo kelio -
Man be proto reikėjo Tavęs.
Tu buvai tarsi vėjas įdūkęs...
Dar ir šiandien pavieniai gaisai
Vis dar sklando virš mudviejų upės
Kurioje mums namus suradai.