Santrauka:
Naktis atviresnė ...
Nakties dangus - širdies žaizda--
Neklausinėk, kas buvo toji...
Žiemos sniegynuose rauda,
Ar rožė, ar usnis šventoji--
Daina lengva, kaip pelenai,
Sudegusios širdies ir meilės,
Žydėk virš skardžių amžinai--
Kalnų upeliais liesis eilės
Per vienišas uolų griūtis,
Per marmuro geluonį grubų,
Kad sužaliuotų varputys
Ant akmeninių kalno rūbų
Gyvenimo vilties takais--
O sapno upė tyliai senka
Ir gintarėjančiais sakais
Nubarsto dangų, medžio ranką--
Nakties dangus - širdies žaizda...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gurgulyte
Sukurta: 2007-09-26 22:16:58
taip lyriškai ir švelniai. lyg lopšinė
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-09-26 09:26:51
"Nakties dangus - širdies žaizda..." ypatingai daug minčių kelia... kai Nakties paslapty sprendžiasi tai, kas giliausiai paslėpta Sieloje... taip pat ir Viltis...
Nuostabūs vaizdiniai sklandžiai liejasi.
Labai patiko.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-25 23:00:31
Gilus šis "Nakties dangus"... širdelės žaizdom vis atsiveriantis.
Lyriška, jautru. patiko.
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-09-25 22:59:02
Oi, čia eilės man... priglausiu...
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2007-09-25 22:55:18
Nakties dangus ir vėl jausmai širdim eiliuota suskambės lengvai... :)