Nakties dangus - širdies žaizda--
Neklausinėk, kas buvo toji...
Žiemos sniegynuose rauda,
Ar rožė, ar usnis šventoji--

Daina lengva, kaip pelenai,
Sudegusios širdies ir meilės,
Žydėk virš skardžių amžinai--
Kalnų upeliais liesis eilės

Per vienišas uolų griūtis,
Per marmuro geluonį grubų,
Kad sužaliuotų varputys
Ant akmeninių kalno rūbų

Gyvenimo vilties takais--
O sapno upė tyliai senka
Ir gintarėjančiais sakais
Nubarsto dangų, medžio ranką--

Nakties dangus - širdies žaizda...