Santrauka:
Kai į mano sielą įgriūna su purvinais batais, jausmai pratrūksta eilėmis, ir ačiū tau, Dieve, kad tu lieki su manimi...
Na ir kas, kad Tu sustojai,
Ir ilgai, keistai spoksojai.
Su sava viltim klajojai,
Po svajonių tyrąjį rytojų.
Tu manęs neišgirdai,
Sielą išrengei nuogai,
Ir kritau aš Tau po kojų,
Bet vis tiek širdis dainuoja.
Žydinti minties galia,
Tartum nepriklausoma daina,
Neša man sparnus diena,
Vėl skambia vilties gaida...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): žuvėdra
Sukurta: 2007-11-15 13:23:26
Tu manęs neišgirdai,
Sielą išrengei nuogai,
Ir kritau aš Tau po kojų,
Bet vis tiek širdis dainuoja.
----------------------------------
Man taip buvo visai neseniai.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-11-04 19:31:42
Be reikalo taip rimuoji. Eilėraštis tampa daug prastesnis, kai primeti nenatūralius rimus jam.
Anonimas
Sukurta: 2007-09-26 14:46:10
jausmai, išties.
na, kiek saldokas,
man per saldu,
bet šiaip jausminis atspalvis neblogas
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-09-26 09:12:45
Labai gražus viltingas atsigavimas, atsitiesimas šviesia mintimi Gyvenimo Džiaugsmui.
Anonimas
Sukurta: 2007-09-26 00:09:52
Smagu matyti žmogų dainuojančia siela.
Ir naktis šviesi ir širdis jautri ;)
Anonimas
Sukurta: 2007-09-25 23:02:52
Truputį priminė Gavrilą Trubeckojų-Liapį:
"Gavrila klaidžiojo po girią,
Gavrila kirto bambukus...
...Gavrila krūmuos laukė paukščio,
Gavrila tuoj nušovė jį..."
Na, vertimas ne mano. Vertė Cvirka ir Dirsė. Bet nuo originalo nenutolta :D
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-25 22:56:59
Viltinga... ;) Net jei ir viena tokia gaida - jau šis tas, ane?
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-09-25 22:56:34
Nuskambėjo kaip daina...