Na ir kas, kad Tu sustojai,
Ir ilgai, keistai spoksojai.
Su sava viltim klajojai,
Po svajonių tyrąjį rytojų.

Tu manęs neišgirdai,
Sielą išrengei nuogai,
Ir kritau aš Tau po kojų,
Bet vis tiek širdis dainuoja.

Žydinti minties galia,
Tartum nepriklausoma daina,
Neša man sparnus diena,
Vėl skambia vilties gaida...