Žiū, ruduo prieglobstį rado, –
Apsiblausęs mėnulis vangiai prašneko,
Savo šviesą išpylęs ant užmiršto tako.
Šermukšnių vėriniai suirę,
Purpuriniais lašais į sausą žolę įbridę
Padabino besnaudžiančią žemėje tylą.
Nuogos šakos perrėžė skliautą:
Ištryškęs švinas visą dangų aptraukė.
Glosto rūkai smilgom šiauštą palaukę.
Vėjo atodūsis toks sunkus:
Vasarą plunksnas sklaidęs dangum,
Prapliupo raudoti žvarbiu lietum.
Ant užmiršto tako į sodą
Laumių kasos lietė pažemę nuogą.
Paryčiais teliko iššukuotas gruodas.
Už lango – viešpatija rudens.
Priglusk prie židinio šilto akmens,
Gal dargana tavo širdį aplenks?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2007-09-25 23:32:16
Mielas, rudeniškai lyrikoje spindintis eiliukas. :)
Vartotojas (-a): gurgulyte
Sukurta: 2007-09-25 23:17:09
Žiū, kaip jūs man patikote :)
Anonimas
Sukurta: 2007-09-25 23:08:26
Šmirgeliu kiek brūkštelt - ir į būsimą knygą ;)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-09-25 18:49:27
turtingas eilius... paskutinis posmas- ypac mielas. Taip ir norisi priglusti...
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-09-25 15:23:53
Puošnus, turtingas eilius.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2007-09-25 14:56:06
Glosto rūkai smilgom šiauštą palaukę - gražu.
Vartotojas (-a): debesų piemenaitė
Sukurta: 2007-09-25 12:48:12
pirma dalis ramybe dvelkia, o po to taip sunku, sunku.. iki paskutiniojo posmo, kuris, atrodo, akmenį nuo širdies nuritina. Tikiuos, kad ta dargana aplenks širdį. Ačiū :*
Moderatorius (-ė): Goda
Sukurta: 2007-09-25 12:03:27
Čia kiekvienas sakinys vaizdžai išraiškingas, kiekvienas stulpelis ryškiai, vaizdingai atveriantis rudens akimirkas ir vaizdus, pradžia ir pabaiga emocija papuošta. Visumoje - labai gražus eilėraštis.
Patiko.
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-09-25 12:02:33
akimirkos beveik priešžieminės...
bet žodžiais gražiai tapomos... :-)
Anonimas
Sukurta: 2007-09-25 11:31:04
Labai daug gražiai išreikštų minčių- perliukų, kurie pošia visą eilėraštį.