Suyra Kristalinės gardelės,
Palieka akys skaidrios:
Nesumaišysiu niekad kamino,
Paskendusio rūke
Su blykštančia dėme ant stiklo
Ir nesijausiu kaip kandis
Tarp knygos lapų
Mirti vos prisirpus,
Neįkyrės rudens bežvaigždžiai dangūs
Ir verkianti saulėgrąža,
Barstydama save ant žemės.
Nes dabar aklai pasitikiu
Regėjimais savais.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-10-02 22:39:49
Savęs įtikinėjimas jaučiasi. Lyrinis aš lyg sako sau priesaiką, bet visa tai skamba ne sausai, o taip gundančiai, kad viskas gali pasikeisti...Man patinka optimizmas...
Vartotojas (-a): Žlėja
Sukurta: 2007-09-27 17:30:31
Teisingai. Pasitikėk...
Anonimas
Sukurta: 2007-09-23 23:23:00
sustingsti savo susimąstyme.kartais reikia veiksmo.pabandyk ištrūkti.suteik energijos.tylus žvilgsnis žavi, tačiau kažkaip per trumpai suveikia.