Suyra Kristalinės gardelės,
Palieka akys skaidrios:
Nesumaišysiu niekad kamino,
Paskendusio rūke
Su blykštančia dėme ant stiklo
Ir nesijausiu kaip kandis
Tarp knygos lapų
Mirti vos prisirpus,
Neįkyrės rudens bežvaigždžiai dangūs
Ir verkianti saulėgrąža,
Barstydama save ant žemės.
Nes dabar aklai pasitikiu
Regėjimais savais.