Santrauka:
Visi, ne tik „depresyvūs“, džiaukimės kiekviena nauja diena...
Kam naktimis eilėraščius rašai?
Vis tiek jų neskaitys net ir už dyką...
Ne tie laikai – nereikalingi pranašai,
Žmonėms ne tu rūpi, o tik skatikas.
Geriau užmik ir kilk sapnų sparnais
Į išsvajotą neregėtą šalį
Arba į praeitį – padūkti su vaikais,
Kurie seniai svečiuos pas Visagalį...
Nubėk basom per juodžemį Altajaus
Ar per gimtų laukų rugienų šepetyną.
Išvysk, ką veikia pražudytos svajos,
Įpilki joms pirmosios meilės vyno...
O kai gaidys paskelbs vėl naują rytą,
Padėk sapnų sparnus į saugią vietą
Ir džiaukis, kad nauja diena nušvito
Ir pakvietė į darbą atidėtą...
1998 10 13
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
:
Sukurta: 2005-09-04 18:35:59
savimarša
Vartotojas (-a): Aiškiaregė
Sukurta: 2005-09-04 14:29:49
Pirmi posmai- ironiški, tačiau lengvi, sklandūs, neapsunkinantys. Mėgstu kiek ironiškus darbelius. Smagu, kad tokių atsiranda. Ačiū jums. :)
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2005-09-04 12:36:58
"rugienų šepetyną"- gražu ;-)
Tada buvo liūdna.
Anonimas
Sukurta: 2005-09-03 23:45:52
tai 1998 metų eilėraštis, liūdnas.
o šiandien, gal jau ta diena išaušo? ji- smegesnė?,manau.
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2005-09-03 22:06:12
Miela Ramune, kodėl gi nepataisėt "očepiatkos" žodyje įpilki? Būkit gera, ištaisykit mechaninę klaidelę. Gerbiu Jūsų nuomonę, bet yra kaip yra...Supratote mane. Bet sutinku, kad prieš paskutinėje eilutėje žodis NAUJA būtų pakeistas, sakysim, į žodį KITA. Kiti "štampukai" tegul lieka, nes tais metais būtent taip, o ne kitaip norėjau pasakyti, prisimindamas tremties metus...Iš anksto dėkoju:*