Kam naktimis eilėraščius rašai?
Vis tiek jų neskaitys net ir už dyką...
Ne tie laikai – nereikalingi pranašai,
Žmonėms ne tu rūpi, o tik skatikas.

Geriau užmik ir kilk sapnų sparnais
Į išsvajotą neregėtą šalį
Arba į praeitį – padūkti su vaikais,
Kurie seniai svečiuos pas Visagalį...

Nubėk basom per juodžemį Altajaus
Ar per gimtų laukų rugienų šepetyną.
Išvysk, ką veikia pražudytos svajos,
Įpilki joms pirmosios meilės vyno...

O kai gaidys paskelbs vėl naują rytą,
Padėk sapnų sparnus į saugią vietą
Ir džiaukis, kad nauja diena nušvito
Ir pakvietė į darbą atidėtą...

1998 10 13