Santrauka:
Tiesiog naktinis nieko.
Dangus, nukoręs
Minkštom šlepetėm apautas
Ošiančias
Kojas,
Laužo duoną
Ir žibančius trupinius
Mėto į mus.
Ant motinos rankų
Sumūrijau
Mūrį.
Prisijaukinus kranklį vienuolį,
Tuopų bažnyčioj
Pasimelsiu
Už rytmečio palaikus.
Įsikniaubsiu į plaukus
Savo Vasariui,
Uosdama medvilninę naktį,
Susisuksiu į kelkraščių
Spindesį.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
:
Sukurta: 2005-09-04 18:34:40
ir tekės upeliukas pro šalį
nedraudžiamas
kol nepulsiu pursluosna
nesitaškysiu ir džiaugsiuos
o pavargus ir vėliai paleisiu:)
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2005-09-03 18:57:36
tirštas...
nesakau, kad tai blogai.
kuliminacija- puiki
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2005-09-03 15:39:55
Vaizdingas, bet, bent mano galva, perkrautas išmąstytomis metaforomis. Tegul ir gražiomis. Literatūros kritikas Rričardas Pakalniškis, perskaitęs vieno pradedančiojo literato eilėraštį, po vienu posmeliu kaip trūkmą parašė tokią pastabą: "Per gražu". Aš netvirtinu, kad šis eilėraštis per gražus ir dėl to vertas kritikos. Juolab, kad bet koks ir bet kieno vertinimas yra subjektyvus. Autorei nuoširdžiai linkiu visokeriopos sėkmės kūryboje :-)
:
Sukurta: 2005-09-03 14:51:41
susisuk į kelkraščių spindesį ir spindėk. užteks iki pavasario:)
Vartotojas (-a): Netija
Sukurta: 2005-09-03 14:39:39
grazu :)
Anonimas
Sukurta: 2005-09-03 14:37:41
,,Prisijaukinus kranklį vienuolį
Tuopų bažnyčioj
Pasimelsiu. ''
Tas patiko:)