Per daug paprastai

Dangus, nukoręs
Minkštom šlepetėm apautas
Ošiančias
Kojas,
Laužo duoną
Ir žibančius trupinius
Mėto į mus.
Ant motinos rankų
Sumūrijau
Mūrį.
Prisijaukinus kranklį vienuolį,
Tuopų bažnyčioj
Pasimelsiu
Už rytmečio palaikus.
Įsikniaubsiu į plaukus
Savo Vasariui,
Uosdama medvilninę naktį,
Susisuksiu į kelkraščių
Spindesį.
Aiškiaregė