Nerimas pasiklydo
išbyrėjusiam laike –
neranda kelio namo.
Diena užgeso –
neparvesiu už rankos
kaip pasiklydusio vaiko.
Egoizmo prakaitu
persmelktą švarką
pakabinau rūsio spintoj.
Atiduodu raktus –
paskandink Baikale -
neatidarysiu jos durų.
Rudeniui degant
likau vienmarškinė –
vėjuose plaikstos skvernai.
Lengvas drabužis
peršviečia sielą –
geluonims lendant nešalta.
Piktos grimasos
negriauna namų.
Vėtra
2007-09-22 21:43:01
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2007-11-03 13:25:39
:)
Vartotojas (-a): gurgulyte
Sukurta: 2007-09-26 11:10:47
i pabaiga visiškai sunuostabėjo :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2007-09-25 22:29:41
Nesigailiu uzbegusi:))))
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-09-24 16:17:30
:) Uždavinys išspręstas. Ir gana gerai pasirinktas sprendimo būdas! Pradžia dar kiek abstraktoka, lyg per ilga įžanga.
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-09-23 20:39:59
... negriauna namų.
be pradžios nepajustume to stiprumo ne vien kūrinio, kuris išsakytas paskutinėmis eilutėmis...
Anonimas
Sukurta: 2007-09-23 18:39:49
paskutiniai posmai stipriausių, jų gal net ir pakaktų,
pradžia skystoka, šiek tiek tradiciškumas jaučias..
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-09-22 22:58:59
...subtiliai, su giliomis potekstėmis nutapyti vaizdai puikiai jungiasi į visumą, vienas kitą paryškindami...labai gražu...
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-09-22 22:47:53
Įdomūs vaizdai, patiko :)
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2007-09-22 21:49:55
Rudeniui degant
likau vienmarškinė –
vėjuose plaikstos skvernai ------ puikiai. Šviesūs namai...