Vienmarškinė

Nerimas pasiklydo
išbyrėjusiam laike –
neranda kelio namo.

Diena užgeso –
neparvesiu už rankos
kaip pasiklydusio vaiko.

Egoizmo prakaitu
persmelktą švarką
pakabinau rūsio spintoj.

Atiduodu raktus –
paskandink Baikale -
neatidarysiu jos durų.


Rudeniui degant
likau vienmarškinė –
vėjuose plaikstos skvernai.

Lengvas drabužis
peršviečia sielą –
geluonims lendant nešalta.

Piktos grimasos
negriauna namų.
Vėtra