Netikėjau, kad koja kojon
Žengsi drauge su manim
Į tikėjimo ir šviesos rojų,
Kur galiu būt savimi.
Pažįstu juodąją žemę,
Čigonės išburtą kadais.
Tris kartus nusispjaunu per petį, –
Nebegrįšiu daugiau tenai.
Neprašai, kad daiginčiau sėklas,
Jos pačios auga mūsų namuos.
Susikūrėme savo pasaulį
Iš ryto, nakties ir dienos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2007-09-23 18:29:06
jausmingai bandomi išjausti jausmai.
ganėtinai per saldžiai, eiliukui daugiau gražumo suteiktų rūgštelė
Vartotojas (-a): Džyzas
Sukurta: 2007-09-22 22:23:15
"Susikūrėme savo pasaulį
Iš ryto, nakties ir dienos" labiausiai patiko :)
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2007-09-22 17:56:01
aga,diena yra darbui...
Padirbėk prie teksto dar,padailink...