Netikėjau, kad koja kojon
Žengsi drauge su manim
Į tikėjimo ir šviesos rojų,
Kur galiu būt savimi.

Pažįstu juodąją žemę,
Čigonės išburtą kadais.
Tris kartus nusispjaunu per petį, –
Nebegrįšiu daugiau tenai.

Neprašai, kad daiginčiau sėklas,
Jos pačios auga mūsų namuos.
Susikūrėme savo pasaulį
Iš ryto, nakties ir dienos.