Santrauka:
Žvaigždėtai vėsta vakarai
Nežymiai krūpteliu – nušvinta rytas,
Ir tiek įmigusių staiga nubunda, rąžos,
Nelieka ten sapnų, kurie tik grąžos,
Manųjų vizijų, dienų perniek mylėtų.
Tau nieko nejaučiu, galbūt laikau už delno,
Jau šimtmetis, kai neramiai skaičiuoju
Išdegintas vagas, sausras įlinkusias
ir vingius, laiko sankirtoj lytėtus.
Beribė prieš akis, žinau – nebeaprėpsiu.
Vis vėsta vakarai, ilgai tamsoj dūmuoju –
esu nebetolies – prie žvyrkelių grūdėtų,
palinkęs ties naktim, jau šimtmečiais
žvaigždėta.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2007-09-20 21:50:49
...tikrai žvaigždėtai...labai gražu...
Anonimas
Sukurta: 2007-09-20 21:31:33
Tokie kaip tu - palaima dūšiai.
Ir spyris šiknon žvaigždžių neskaičiuojantiems :)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-09-20 21:22:50
ar ne J.Degutytės buvo:
"Lietuva, tu taip šviesi,
kad rudens naktis bežvaigždė šviečia
ir visur tu su manim esi:
dienos triukšme ir sambrėškio tyloj
budėjimu sapne -
kur tiktai rankos ir mintis paliečia..."
------------------------------------------------------------------------------------------------------
iš kart priminė tą eilių sapnai žvaigždės.
labai jausmingas jausmas kada nieko nebejauti, abejingumas. Čia viskas apie jausmus, labai lyriškai, ir taip nuoširdžiai.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2007-09-20 21:08:07
Antrasis - pats tas.
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-20 20:44:57
na čia tai jau laabbaaii gražiai, žvaigždėmis tiesiog kalbama :)
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-09-20 20:36:17
vakarai vėsta visiems, bet retas kuris taip moka išsakyti, mėginant bent dalį b e r i b ė s aprėpti...