Santrauka:
.Persikėlus į miestą nemažą ir kambarį aukštą.
Dangus ir vėl ropoja namų sienomis,
Didelis vyras, be triko ir be 'S'.
Sako, virš manęs gyvena daug rūkančių,
Angelų veidai ilgesių dūmuose.
Ir nėra čia nei liftininko,
Balta drobule rankose,
Tik meduoliai, sušilę nuo ramių vakarų
Ne po vieną.
Dar rytais žingsniai kertasi
Su fontanu, kurio spalvą ir prasmę
Klaidingai nuspėjai.
Ir maršrutas, kai duobės nėra tavo tėvai.
O tu rimtas žmogus, išmokęs kalbėti.
Akys-mandalos, užsuktos vilkeliu gražių žodžių.
Taip niaukias lopiniai veido,
Čia vis dar dangus žnaibos.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Izabelė Terhoven
Sukurta: 2007-09-27 22:51:14
Stiprus kūrinys, tik pabaigos pritrūkau - kulminacija psaskutinėse eilutėse, norėtųsi dar vieno posmo nusiraminimui :)
Anonimas
Sukurta: 2007-09-21 00:01:27
stiprus, kaip ir kiti Jūsų darbai -
sunkus emociškai.
Vartotojas (-a): gungnir
Sukurta: 2007-09-20 20:02:45
ilgesingas labai jau pasirodė . bet tikrai patikio
Vartotojas (-a): st_a_s
Sukurta: 2007-09-20 19:52:44
jau tuoj fontanai užmigs laikinai - kol dangus žnaibysis......
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-09-20 16:51:07
nieko nesupratau, vaizdai jokie nesipaišo, neišplaukia, nuotaikos jokios nesikuria. Keletą kartų skaičiau, įsiklausiau ką jaučiu skaitydama, kokios mintys ateina, ar kokie vaizdai piešiasi. Na nieko, visiškai nieko. Tai ir pasakyti neturiu ką, nebent , kad pradžia teatrališka, tiksliau pantomimiška, nuo to triuko, ta išraityta s, tai iš karto pasimato tik juodas triuko ir balta kaukė, kažkas tokio, bet viskas vėjais nuėjo, kažkoksai senoviškas liftas su sietkine tvora. ( tokie kaip kino filmuose būna senoviški liftai). Labai tolimas man, arba čia jis prigalvotas, ne pasąmonės srautai.
:)
O gal dar ir nesupratau triko > triuko; man triuko, tikriausiai dėl to, kad be, priėmiau tą žodį kaip triuko;