Santrauka:
Rudens auksinis rytas
Rudens auksinis brėkšta rytas,
Atmerkia saulė akeles.
O lapą veja lapas kitas,
Ir skina vėjas jau gėles...
Danguj sparnai mažųjų paukščių
Vis plazda, kildami aukštyn.
Jie skrenda ir nebijo aukščio,
Gal nori virsti jie naktim?
O naktį, kai pasaulis miega,
Gamtos tarpely – aš gyva...
Ir nei rudens, nei balto sniego
Pavogt nenori dar tyla...
Etuno
2005-09-02 20:20:11
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2005-09-04 11:51:54
skaityto rinkinuko antroji dalis...jau stipresnė:)
Vartotojas (-a): Aiškiaregė
Sukurta: 2005-09-03 14:57:33
Toks kuklus "mažytis", tačiau daug klaidelių, susijusių su žodžių seka.
:
Sukurta: 2005-09-03 14:22:36
kuklumas trykšta per kraštus
ir nuoširdumo daug
tik trūksta
originalumo
Vartotojas (-a): ieva
Sukurta: 2005-09-03 12:25:09
miela
Anonimas
Sukurta: 2005-09-03 10:19:26
šiltas , kuklus kaip ir pati autorė:)
:
Sukurta: 2005-09-03 07:56:20
Etuno,Tavy angelas tūno:)