Rudens auksinis brėkšta rytas,
Atmerkia saulė akeles.
O lapą veja lapas kitas,
Ir skina vėjas jau gėles...

Danguj sparnai mažųjų paukščių
Vis plazda, kildami aukštyn.
Jie skrenda ir nebijo aukščio,
Gal nori virsti jie naktim?

O naktį, kai pasaulis miega,
Gamtos tarpely – aš gyva...
Ir nei rudens, nei balto sniego
Pavogt nenori dar tyla...