jam nuraškė vaikystėj pirštus
tėvo pjautuvas priekaišto žodžiais
liko toks tarsi būtų perpus
ar per sprindį ar net per paguodą
visad laukė kol svetimas klups
paskui tolstantį sekdamas godžiai
kartais glostė jo kūną lietus
kai pravirkdavo svetimos rožės
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Brolis
Sukurta: 2007-09-19 16:45:23
Puikios eilės, Ema.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-09-19 16:28:43
Geras eilėraštis, net labai.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-09-19 16:28:31
įdomus kūrinys, tik pavadinimas; (viskas pasekmė) ne į jokius vartus. kūrinys fainas, pavadinimas galėtų būti ir Stebėtojas; na tas kuris stebi tą lyrinį subjektą, tai dar būtų arčiau. (tik mano nuomone)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-19 14:57:40
Graudžios pasekmės... :) Bet kaip subtiliai eilėse atspindėtos...
Vartotojas (-a): Tikras Dearnis
Sukurta: 2007-09-19 14:49:34
Auklėjimo probelmos vaikystėje :) O jei rimčiau - kūrinys savitas tuo, kad daug jame paslapties su vykusiais įvaizdžiais ir įdomiu turiniu.
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2007-09-19 13:35:13
Pirmos eilutės stipriai sukrėtė mintim ir vaizdiniais.
Gal tikrai per griežti mes vaikams?..