Santrauka:
Iš ciklo "Profesija" (Vaikams ir (ne)vaikams)
Iš kreidos išsiliejančios raidės,
Iš lentos šokinėjantys skaičiai,
O kaip sunkiai iš pradžių jie raitės!
Kiek vėliau išsitiesino skaisčiai.
Jūsų akys žibėjo palaima,
Mano pirštai alpo be miego,
Raudonai nuginkluodami klaidą
Į rytojų truputį užbėgo.
O tenai jūs jau vaikščiojot patys,
Nereikėjo net prilaikyti,
Aš likau prie lentos nesupratęs,
Kaip išspręsti Gyvenimo lygtį.
- - -
Na ką jūs, nereikia dėkoti –
Tai juk jūs mane užauginot,
Ne mane prašau vainikuoti,
Kad Aukščiausiąją Tiesą pažinot.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2007-09-19 18:01:13
Tokių nėra, idialistas autorius.
:)
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-19 14:02:35
Na gi gražiai... Kaži ar dabartiniai mokinukai iš tiesų vertina mokytojų vergelį ir triūsą? Tas suvokimas ateina tik vėliau... Štai taip susimąsčiau...
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2007-09-19 13:48:34
Mokytojo dienai artėjant? Neblogai...
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-09-19 09:17:59
Kažkodėl paskutinis posmas ironija dvelktelėjo:) Bet gal čia tik man taip.
Vartotojas (-a): aizbergas
Sukurta: 2007-09-19 09:08:31
Iš lentos :)