Prisijaukino žodžiai ir paleido.
Ir nesvarbu, kad jau lyg neregys
Žvelgi, kaip tavo laikas susiskaido
Oda, širdim – tiktai ne akimis.
Spalvas skiri, nebent uosle palietęs,
Apčiuopomis neberandi brastos.
Ir nebelieka atspalvių paletės –
Kaip žodžiais dovanotos šilumos.
Mane prijaukinai, ir aš į žodį
Tau atsakiau ne žodžiais – širdimi.
Kalbėjau taip šiltai, o tau atrodė,
Kad aš kalbuosi ne su tavimi...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Besparnis angelas
Sukurta: 2007-09-19 13:57:49
jautriai išsakyti jausmai. :)
Anonimas
Sukurta: 2007-09-19 12:03:41
paskutinėj eilutėj reikėtų numesti vieną skiemenųką - geriausiai būtų galūnę žodyje kalbuosI
tekstas jautrus, skaudus ir realus, todėl traukia ir žavi
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2007-09-19 09:31:39
Gražiai sudėliotas, maloniai skaitosi. Nuoširdus. Patiko.
Vartotojas (-a): Barabas
Sukurta: 2007-09-19 09:10:54
kalbuosi---> be i geriau skambėtų:)
Jaukus kalbėjimas.