Prisijaukino žodžiai ir paleido.
Ir nesvarbu, kad jau lyg neregys
Žvelgi, kaip tavo laikas susiskaido
Oda, širdim – tiktai ne akimis.

Spalvas skiri, nebent uosle palietęs,
Apčiuopomis neberandi brastos.
Ir nebelieka atspalvių paletės –
Kaip žodžiais dovanotos šilumos.

Mane prijaukinai, ir aš į žodį
Tau atsakiau ne žodžiais – širdimi.
Kalbėjau taip šiltai, o tau atrodė,
Kad aš kalbuosi ne su tavimi...