Išeinu ištirpus...

Santrauka:
Sako, kad trečias kartas tikrai nemeluoja, bet ir vėl... tai ne aš išeinu... :)
Aš išeinu.
Saulės zuikučiai žaidžia,
Baltą drabužį
Upe plaukt paleidžia.

Gyvybės blyksniai
Varnėnų sparnais išlieti.
Lede – ugnis!
Nebegaliu pakilt ir skrieti...

Tu – pavasaris,
Nepabūgęs prakalbint širdį ledinę.
Aš – žiema:
Ištirpau tavyje su šalna paskutine.

***
Perskrodęs šaltai abejingą tylą, vienatvę subadęs varveklių ylom:

toks tavo žvilgsnis sunaikino mane.

Išeinu drėgme...
Besparnis angelas

2007-09-19 08:43:27

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): fizrukė

Sukurta: 2007-09-19 23:32:12

Jeigu laukimas pajėgtų sulaukti saulės zuikučių, Tau tikrai nereikėtų nusišvilpti...
Tavo išėjime nuostabu yra tai, kad vienu metu gali įsijausti į visus metų laikus, puiku. :)

Vartotojas (-a): laukimas

Sukurta: 2007-09-19 22:39:33

eik tu švilpt su savo zuikiais

Vartotojas (-a): Vynas

Sukurta: 2007-09-19 16:01:55

;) ir daugiau...
Įsivaizduoju įsijautusius į metų laikų vaidmenis vaikus. Visai nieko... Ir bėgu taisyti "verveklių".

Vartotojas (-a): Besparnis angelas

Sukurta: 2007-09-19 15:02:24

Bet gi vaikai tai - asmenys iki 18-os metų! ;)

Anonimas

Sukurta: 2007-09-19 12:46:22

na, nelabai čia vaikams, -
per rimta jiems būtų, argi ne?

Vartotojas (-a): Brolis

Sukurta: 2007-09-19 09:28:51

O man patiko, visas.

Vartotojas (-a): Barabas

Sukurta: 2007-09-19 09:08:44

Vaikiškas tik pirmas posmas:)